prietaikus

prietaikùs, -ì adj. (4), prytaikùs (ž.) (4) J, Lkv 1. geras, tinkamas: Atėjo prietaiki valanda paimti bajorėlius ant meškerės rš.

prietaikiai adv.: Geriausias daiktas – tai prietaikiai naudoties tuo, ką gyvenimas duoda dar turimu laiku LzP.

2. švelnus, malonus: Ir graži mergelikė, ir prytaikì Kltn.